Apibrėžimai bei sąvokos kurios figuruoja projektavime bei žinoma modeliavime

Architektūra – tai menas ir mokslas, susijęs su pastatų projektavimu, statyba ir jų funkcionalumu. Tai apima estetinius, techninius ir praktinius aspektus, siekiant sukurti struktūras, kurios atitiktų žmonių poreikius ir aplinkos sąlygas.

Projektavimas – tai kūrybinis procesas, kurio metu kuriamos idėjos ir planai, kaip realizuoti tam tikrą objektą, paslaugą ar procesą. Architektūroje projektavimas apima pastatų ir erdvių išdėstymo, struktūros ir funkcionalumo planavimą.

Modeliavimas – tai proceso ar objekto sukūrimas virtualioje ar fizinėje formoje, siekiant jį analizuoti, testuoti arba geriau suprasti. Architektūroje modeliavimas dažnai naudojamas pastato maketams kurti.

Maketas – tai fizinis objekto modelis, dažniausiai sumažintas, skirtas geriau įsivaizduoti ir vizualizuoti dizaino koncepciją. Maketai naudojami architektūroje, kad būtų parodyta pastato ar komplekso erdvinė koncepcija.

Skaitmeninis modeliavimas – tai objekto ar proceso virtualus atkūrimas naudojant programinę įrangą. Tai leidžia architektams ir inžinieriams sukurti 3D modelius, simuliuoti įvairius scenarijus ir analizuoti galimus sprendimus.

Parametrinis dizainas – tai metodas, kai dizainas kuriamas pagal tam tikrus parametrus ar taisykles, kurios gali būti lengvai keičiamos. Tai leidžia greitai ir efektyviai keisti dizaino elementus ir jų tarpusavio sąveikas.

Renderinimas – tai procesas, kai 3D modelis paverčiamas 2D vaizdu. Tai yra galutinio pastato ar objekto vizualizacijos kūrimas, naudojant apšvietimą, tekstūras ir kitas detales.

Schematinis dizainas – tai pirminis pastato ar projekto dizaino etapas, kuriame pateikiamos pagrindinės erdvinės koncepcijos ir funkciniai planai, dažnai be detalių specifikacijų.

Konstrukcinis projektavimas – tai statinio struktūrinių elementų planavimas ir projektavimas, užtikrinant, kad pastatas bus tvirtas, saugus ir atitiks visus techninius reikalavimus.

Erdvinis planavimas – tai proceso dalis, susijusi su tam tikros vietovės, pastato ar interjero funkciniu zonavimu ir struktūriniu išdėstymu, siekiant optimaliai išnaudoti erdvę ir atitikti naudotojų poreikius.

Erdvinis planavimas – tai proceso dalis, susijusi su tam tikros vietovės, pastato ar interjero funkciniu zonavimu ir struktūriniu išdėstymu, siekiant optimaliai išnaudoti erdvę ir atitikti naudotojų poreikius.

Siluetas – tai objekto, pastato ar miesto kontūras, matomas prieš apšviestą foną. Architektūroje siluetas dažnai naudojamas apibūdinti pastato formą ir jos sąveiką su aplinka.

Fasadų dizainas – tai pastato išorės kūrimo menas, apimantis estetinę ir funkcionalią išvaizdą. Fasadų dizainas gali apimti medžiagų parinkimą, apdailą, langų ir durų išdėstymą.

Konstrukcija – tai pastato struktūriniai elementai, kurie užtikrina jo stabilumą, tvirtumą ir saugumą. Konstrukcija gali būti įvairi, priklausomai nuo naudojamų medžiagų, statybos metodų ir architektūrinės koncepcijos.

Architektūrinė vizualizacija – tai procesas, kai naudojamos kompiuterinės technologijos, norint sukurti realistiškus pastato ar projekto vaizdus dar prieš jo statybą. Tai padeda suprasti galutinio objekto išvaizdą ir detales.

Tekstūravimas – tai 3D modelių paviršių apdorojimo procesas, kai modeliams pridedamos tekstūros (medžiagos, spalvos, detalės), kad jie atrodytų realistiškesni. Tekstūravimas naudojamas siekiant sukurti tikrovišką vaizdą architektūrinėse vizualizacijose.

Struktūrinė analizė – tai statinių ir jų elementų analizės procesas, siekiant nustatyti jų gebėjimą atlaikyti įvairias apkrovas ir išorinius poveikius. Tai būtina norint užtikrinti pastato saugumą ir ilgaamžiškumą.

Urbanizmas – tai mokslas apie miestų ir jų infrastruktūros planavimą, projektavimą bei plėtrą. Urbanizmas siekia sukurti gyvenamąją aplinką, kuri būtų patogi, funkcionali ir tvari.

Akustinis dizainas – tai procesas, kai projektuojamos erdvės, atsižvelgiant į garso sklaidą ir akustines savybes, siekiant užtikrinti optimalią garso kokybę. Tai ypač svarbu koncertų salėse, teatrų ir kitose vietose, kur garso kokybė yra esminė.

Apšvietimo dizainas – tai pastato ar erdvės apšvietimo planavimas ir projektavimas, atsižvelgiant į funkcinius ir estetinius reikalavimus. Tinkamas apšvietimas gali pagerinti pastato ar erdvės funkcionalumą ir atmosferą.

Ergonomika – tai mokslas, nagrinėjantis, kaip objektai, erdvės ir darbo aplinka gali būti pritaikyti žmonių poreikiams, siekiant užtikrinti patogumą, saugumą ir efektyvumą.

Bioklimatinė architektūra – tai projektavimo metodas, kuris atsižvelgia į klimato sąlygas ir gamtinius išteklius, siekiant sumažinti pastato energijos suvartojimą ir padidinti komfortą. Tai gali apimti natūralios ventiliacijos, šilumos izoliacijos ir saulės energijos naudojimą.

Pastatų energinis efektyvumas – tai gebėjimas naudoti mažiau energijos pastato eksploatacijos metu. Tai apima efektyvų energijos vartojimą šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir kitoms reikmėms, siekiant sumažinti išlaidas ir poveikį aplinkai.

Žalioji architektūra – tai pastatų projektavimo ir statybos metodas, orientuotas į aplinkos tausojimą, tvarumą ir energijos vartojimo efektyvumą. Tai apima atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, tvarių medžiagų pasirinkimą ir ekologiškų technologijų diegimą.

Infrastruktūra – tai pagrindinės paslaugos ir sistemos, kurios užtikrina miesto ar regiono funkcionavimą, įskaitant kelių, vandentiekio, elektros, kanalizacijos tinklus ir kitus svarbius objektus.

Darnus projektavimas – tai požiūris į projektavimą, kuris siekia subalansuoti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius aspektus, kuriant tvarias ir ilgalaikes sprendimus.

Kraštovaizdžio architektūra – tai erdvių ir lauko teritorijų planavimo, projektavimo ir tvarkymo menas, siekiant sukurti estetiškai patrauklias ir funkcionalias aplinkas. Tai gali apimti parkų, sodų, aikščių ir kitų viešųjų erdvių kūrimą.

Modulinė architektūra – tai metodas, kai pastatai ar jų dalys projektuojami kaip atskiri moduliai, kurie gali būti lengvai surenkami ir pertvarkomi. Tai leidžia greitai statyti ir pritaikyti pastatus pagal kintančius poreikius.

Tipologija – tai pastatų ar kitų objektų klasifikacija pagal jų tipą, funkciją ar formą. Architektūroje tipologija padeda suprasti ir analizuoti skirtingų pastatų savybes bei jų naudojimo būdus.

Architektūrinė istorija – tai mokslas, tyrinėjantis pastatų ir jų stilių vystymąsi per laiką. Architektūrinė istorija analizuoja įvairių epochų architektūros stilius, technologijas ir socialinius bei kultūrinius kontekstus.

Zonų planavimas – tai procesas, kai teritorijos yra suskirstomos į tam tikras zonas, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, tokias kaip gyvenamieji, komerciniai, pramoniniai plotai. Tai padeda reguliuoti miesto vystymąsi ir užtikrinti tinkamą žemės naudojimą.

Restauracija – tai pastato ar objekto atkūrimo procesas, siekiant sugrąžinti jį į pradinę būklę, išsaugant jo architektūrinę vertę ir istorinius elementus. Tai dažnai taikoma kultūros paveldo objektams.

Renovacija – tai pastato ar objekto atnaujinimas ir modernizavimas, dažnai apimantis struktūrinių, estetinių ir funkcinių elementų pagerinimą. Renovacija gali apimti interjero pertvarkymą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir kitus patobulinimus.

Tiltų inžinerija – tai tiltų projektavimo, statybos ir priežiūros mokslas. Tiltų inžinerija apima struktūrinius skaičiavimus, medžiagų pasirinkimą ir kitus techninius aspektus, užtikrinančius tilto saugumą ir ilgaamžiškumą.

Pastato vėdinimas – tai sistema, skirta užtikrinti šviežio oro patekimą į pastatą ir išmetimą užteršto oro, siekiant palaikyti sveiką ir komfortišką vidaus aplinką. Tai gali apimti natūralią ventiliaciją per langus arba mechanines sistemas.

Gaisrinės saugos inžinerija – tai pastatų ir kitų objektų projektavimo ir įrengimo sritis, skirta užkirsti kelią gaisrams ir sumažinti jų padarinius. Tai apima priešgaisrinių sistemų, tokių kaip signalizacijos, gesintuvai ir priešgaisriniai takai, projektavimą ir įrengimą.

Mikroklimatas – tai mažo masto klimato sąlygos tam tikroje vietovėje, kurios gali skirtis nuo platesnio regiono klimato. Mikroklimatas gali būti veikiamas pastatų, augmenijos, vandens telkinių ir kitų vietinių veiksnių.

Žemės darbai – tai statybos proceso dalis, apimanti žemės paviršiaus formavimą ir paruošimą statybai. Tai gali apimti kasimo, pylimo, lyginimo ir kitus darbus, siekiant paruošti statybos aikštelę.

Pastato struktūros – tai pagrindiniai pastato elementai, kurie užtikrina jo stabilumą ir tvirtumą. Tai gali apimti sienas, kolonas, perdangas, stogą ir kitus konstrukcinius komponentus.

Konstrukcinė geometrija – tai mokslas, tyrinėjantis geometrinius principus ir metodus, taikomus statinių projektavimui ir statybai. Tai padeda optimizuoti konstrukcijų formas ir užtikrinti jų efektyvumą bei stabilumą.

Miestų plėtros planavimas – tai procesas, kai kuriamos strategijos ir planai miesto vystymuisi, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, infrastruktūros plėtrą, aplinkosaugą ir kitus veiksnius. Tikslas – sukurti tvarią ir patogią gyvenamąją aplinką.

Architektūriniai brėžiniai – tai techniniai dokumentai, kuriuose pateikiami pastato ar objekto dizaino planai, įskaitant grindų planus, pjūvius, fasadus ir kitas detales. Jie naudojami statybos procese kaip vadovas.

Detalizavimas – tai proceso dalis, kurioje pateikiamos tikslios pastato ar objekto elementų specifikacijos, įskaitant medžiagas, matmenis, sujungimus ir kitus techninius duomenis. Tai padeda užtikrinti tikslų ir kokybišką statybos proceso vykdymą.

Konstrukcinė inžinerija

Konstrukcinė inžinerija – tai inžinerijos sritis, kuri specializuojasi pastatų ir kitų struktūrų projektavime, statyboje ir priežiūroje, užtikrinant jų saugumą, stabilumą ir funkcionalumą.

Trimatė vizualizacija – tai technika, kuri leidžia sukurti trimatį objekto ar erdvės vaizdą, dažniausiai naudojant kompiuterinę grafiką. Tai padeda architektams ir dizaineriams vizualizuoti savo projektus ir bendrauti su klientais.

Techninės specifikacijos – tai dokumentai, kuriuose pateikiamos detalios informacijos apie naudojamas medžiagas, įrangą, darbų metodus ir kitas technines sąlygas statybos projekte. Jos užtikrina, kad visi darbai būtų atlikti pagal nustatytus reikalavimus.

Konstrukcinės medžiagos – tai medžiagos, naudojamos statybos procese, siekiant sukurti pastato ar kitos struktūros struktūrinius elementus. Tai gali būti betonas, plienas, mediena, stiklas ir kitos medžiagos.

Skaidrios konstrukcijos – tai pastato elementai, pagaminti iš skaidrių ar permatomų medžiagų, tokių kaip stiklas, plastikas ar kitos medžiagos. Jos leidžia natūraliai apšviesti erdves ir kurti atviresnes, šviesesnes aplinkas.

Atsparumas seisminei apkrovai – tai pastato gebėjimas atlaikyti žemės drebėjimus ir kitas seismine veikla sukeltas apkrovas. Tai apima struktūrinius dizaino sprendimus ir medžiagų pasirinkimą, siekiant sumažinti žalos riziką.

Statybos valdymas – tai procesas, kurio metu planuojama, koordinuojama ir kontroliuojama statybos projekto vykdymas, siekiant užtikrinti, kad projektas būtų užbaigtas laiku, laikantis biudžeto ir kokybės reikalavimų.